Dėkoju Dievui už šią programą. Galimybę pažvelgti į savo širdies gelmes, pamatyti sužeidimus ir dėl jų melstis priėmiau kaip brangią dovaną. Buvo gera, kad saugioj aplinkoj galėjau visiškai atvirai kalbėti apie tai, kas labiausiai skauda...

Sunku žvelgti į sužeistas vietas, kyla noras pabėgti. „Gyvojo vandens“ grupėje kiekvieną savaitę buvo proga sustoti, giliau pažvelgti į save, atpažinti, kas trukdo būti laiminga, džiaugtis gyvenimu, mylėti ir priimti meilę...

Kai aš pradėjau lankytis šioje programoje, supratau savo didžiulio nesaugumo šaknis bei patyriau, kad Dievas gydo šias žaizdas. [...], jog tėvišką patvirtinimą, meilę bei apsaugą galiu gauti iš Dangiškojo Tėvo, kai ateinu pas Jį tokia, kokia esu, - sužeista, nuodėminga, apleista, vieniša, ieškanti, trokštanti..

Kai susivokiau, kad išorinė krikščioniška „senos“ tikinčiosios poza nebeatspindi to, kas viduje, kad širdyje esu pilna visai kitokių jausmų, negu rodau kitiems, kad nesu tokia krikščionė, kokia pagal tikėjimo metų „stažą“ turėčiau būti, gimė didžiulis noras iš to išeiti, apsivalyti...

Programos metu patyriau, kaip Jis mane laisvina iš kaltės, gėdos, baimės ir nestovi su „kuoka“ man už nugaros :) , kai kažkur klupinėju ir nesiseka. Supratau, kad Dievas stipriai kovoja už mane ir teikia pagalbą man kiekvieną dieną...